“Tas pats ir vis kitas” – Muzika Trakų Pilyje.

2015 m. spalio 4 d., sekmadienis, 15.00
Trakų pilies Didžioji menė, Trakai
Atlikėjai
Choras AIDIJA
Vadovas ROMUALDAS GRAŽINIS
Programa
„Tas pats ir vis kitas“
Clément Janequin, Maurice Ravel, Francis Poulenc, Bronius Kutavičius, Pierre Calmelet

Jaunatviškas, nuoširdžiai klausytojų pamėgtas choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio, pernai šventęs savo 25-metį, nesiliauja džiuginti lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių programomis. Choro repertuarą sudaro muzika nuo grigališkojo choralo iki XXI amžiaus kompozicijų. Tai įvairių stilių chorinės miniatiūros, stambūs vokaliniai instrumentiniai veikalai, kūriniai chorui a cappella ir chorui su instrumentais, ansambliais, orkestrais. Daugiau nei 30 koncertų kasmet surengianti „Aidija“ yra daug nusipelniusi Lietuvos muzikinei kultūrai ir ypač rūpinasi šiuolaikinės lietuvių muzikos sklaida. Choro pasirodymus matome svarbiausiuose Lietuvos festivaliuose, tarp jų Vilniaus, Kražių, Pažaislio, senosios muzikos „Banchetto musicale“, šiuolaikinės muzikos – „Gaida“, „Jauna muzika“. Ypač pažymėtinas choro indėlis į Thomo Manno festivalį Nidoje ir kolektyvo iniciatyva Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje rengiamas turiningas muzikinių koncertų-paskaitų ciklas. Koncerte po Trakų pilies menės skliautais „Aidija“ liks ištikima savo repertuaro tradicijai ir pristatys prancūzų renesanso bei impresionizmo vokalinius šedevrus, taip pat lietuvių autorių opusus.

Muzika Trakų pilyje
Bilietų kainos
7, 10 Eur (24,17; 34,53Lt)
Platina www.filharmonija.lt

”Šito smėlio” – mintys sugrįžus iš XIX Thomo Manno festivalio Nidoje

Nėra paprasta kitam papasakoti, kas „Aidijai“ yra tos 10 dienų liepos viduryje Nidoje, kai čia vyksta Thomo Manno festivalis.

Programoje labai aiškiai parašyta, kad šiemet choras atliko Maurice‘o Ravelio, Francis‘o Poulenco ir Franzo Schuberto dainas, dalyvavo Onutės Narbutaitės kūrybos vakare, baigiamajame festivalio koncerte kartu su solistais ir Kauno styginių kvartetu publikai pristatė Johanno Sebastiano Bacho kantatą.

Bet neužsiminta (ir neturi būti) apie intensyvias planuotas ar netikėtai sušauktas vėlyvas repeticijas, individualius savo balso partijų atsiskaitymus, pusiau slaptus, tylius asmeninius prasidainavimus savo kambariuose ar einant gatve ir ausinėse klausant įrašų. Negali programoje būti išprognozuoti ir jausmai, kuriuos iššaukia tradiciškai vakare Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje ant kalno (kur šiaip jau netelpa itin daug žmonių, tačiau kuri tais vakarais stebuklingai išsiplečia ir jų sutalpina gerokai daugiau) vykstantys koncertai, prieš kuriuos kiekvienas kaupiasi kaip kam geriau – visai nekalba, garsiai kvatoja ar apsistumdo siekiant fiziškai susiaktyvinti ir vienas kitą motyvuoti, per kuriuos jaučiamasi tartum įsijungus į visai kitą režimą, kai visi pojūčiai yra gerokai paaštrėję, ir po kurių dažniausiai nurimstama, apsikabinama, padėkojama, mintyse ir garsiai pasvarstoma, kas galėjo būti geriau, o kas visgi buvo labai gerai.

Programoje nieko nėra ir apie susitikimus beveik kiekvieną vakarą savo įprastinėje vietoje prie marių, apie patį paskutinį vakarą čia sudainuojamą nemažą dalį neseniai, seniau ar visai seniai dainuotų kūrinių – kas tik ką prisimena, kas kam miela ir brangu ir ką norima darkart padainuoti būtent čia, prie savo įprasto suoliuko, apie šio netikėto koncerto nustebintus klausytojus, atsirėmusius į ant kranto ištemptas valtis, šviečiančiais telefonais jį įrašinėjančius ir po to kukliai, nenorint sutrikdyti, paplojančius. Apie ritualą lipti ant Parnidžio kopos, ant kurios susėdus laukti saulės turbūt pajuntamas didžiausias įmanomas bendrumas ir vieningumas ir kur labiau nei bet kada užplūsta noras stabdyti momentą.

Ir pagaliau apie rytines budinančias ir į realybę grąžinančias maudynes vėsioje jūroje, kitiems jau pradėjus naują dieną ir saulei negailestingai plieskiant į kaktą – nebylų festivalio ir šių metų Nidos pabaigos konstatavimą pareinant tokiu įprastu ir savu tapusiu taku palei marias į kambarį, kuris šias dienas buvo vadinamas „namais“, susikrauti daiktų, nes autobuso vairuotojas apie visa tai juk irgi programoje paskaityti negalėjo, jis tik žino, kad festivalis jau turėjo pasibaigti.

Iš čia sugrįžęs viso smėlio iš kišenių ir batų neiškratysi. Ir „Aidija“ neišvengiamai mintyse jau jubiliejiniame – XX-ajame Thomo Manno festivalyje.

Aistė Plaipaitė

Aidija kviečia į Thomo Manno festivalį

Kamerinis choras “Aidija” maloniai kviečia į liepos 11-18 dienomis Nidoje vyksiantį XIX tarptautinį Thomo Manno festivalį, kurio metu pasirodys 3 koncertuose:

LIEPOS 12 D., SEKMADIENIS
20:00 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Prancūzų vokalinė muzika
Charles Gounod (1818-1893) Parce Domine;
Francis Poulenc (1899-1963) Trys dalys iš Quatre petite prières de Saint Francois d’Assise vyrų chorui;
Maurice Ravel (1875-1937) Trois chansons: Nicolette; Trois beaux oiseaux du paradis; Ronde.
Koncerte taip pat dalyvaus JEAN FRANÇOIS NOVELLI (tenoras, Prancūzija) bei GUILLAUME COPPOLA (fortepijonas, Prancūzija)

LIEPOS 16 D., KETVIRTADIENIS
20:00 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Franzo Schuberto (1797-1828) kūrybos valanda
Dainos chorui: Liebe; Zum Rundentanz; Die Nacht; Piemenų choras iš muzikos Helminos von Chézy pjesei Rosamunde; Litanei; Der Alpenjäger; Romansas iš muzikos pjesei Rosamunde.
Koncerte taip pat dalyvaus Kauno kvartetas – KAROLINA BEINARYTĖ-PALEKAUSKIENĖ (I smuikas ), LINA KIREILĖ (II smuikas), EGLĖ LAPINSKĖ (altas), SAULIUS BARTULIS (violončelė)

LIEPOS 18 D., ŠEŠTADIENIS
20:00 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Pabaigos koncertas
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Kantata „Herz und Mund und Tat und Leben“ BWV 147
Atl. NORA PETROČENKO (mecosopranas), MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras), ILONA PLIAVGO (SOPRANAS), kamerinis choras „Aidija” (meno vadovas ROMUALDAS GRAŽINIS), Kauno kvartetas – KAROLINA BEINARYTĖ-PALEKAUSKIENĖ (I smuikas ), LINA KIREILĖ (II smuikas), EGLĖ LAPINSKĖ (altas), SAULIUS BARTULIS (violončelė)

Daugiau informacijos apie festivalį.

Kultūros naktis su ”Aidija”: Symphonia Sacra

Kamerinis choras „Aidija“ kviečia praleisti šiltą vasaros vakarą su įspūdingiausia baroko muzika.

Penktadienį, birželio 19 d., Vilniaus Pranciškonų bažnyčioje vyksiančio koncerto metu klausytojai lydimi choro „Aidija“ atlikėjų keliaus po šią paskutinę didžiąją krikščioniško tikėjimo persmelktą epochą. Šis koncertas vainikuoja 2014-2015 m. vykusio Bažnytinio paveldo muziejuje paskaitų-koncertų ciklą „MUSICA SACRA: XIV-XXI a. bažnytinės muzikos šedevrai“. „Symphonia Sacra“ – kelionė po italų, vokiečių, prancūzų ir anglų baroko muzikos lobynus. Didžiausius šedevrus pasauliui baroko epocha padovanojo XVIII a. pirmoje pusėje ir viduryje. Daug kas sutinka, kad būtent šiuo – paskutiniuoju epochos periodu sakralinė muzika pasiekia didžiausią dieviškąjį didingumą. Kaip tik tada J. S. Bachas sukuria savo opus magnum — didžiąsias Mišias h-moll — kūrinį, kurį rašė daugiau kaip dvidešimt metų, nesitikėdamas už tai gauti nė skatiko. Būtent šiuo laikotarpiu ir G. F. Händelis sukuria savo garsiausias oratorijas, kurios vainikavo šio žanro raidą ir tapo didžiausiu pavyzdžiu jo ateities kūrėjams. O polifonija – baroko muzikinės kalbos šerdis – pasiekia labiausiai išbaigtas formas, perteikiančias tai, ką ne visuomet galima išreikšti žodžiais.

Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami patys tuo įsitikinti ir pasidžiaugti šio istorinio laikotarpio sakralinės muzikos garsiausių autorių — G.Gabrieli, H.Schutz, H.Purcell, G.G. Gorczycki, G.Ph.Telemann, J.S. Bach – kūriniais.

Koncerto pradžia 21.30

Koncertas nemokamas

Vytautas Landsbergis. Kūryba, kultūra ir ne tik…

Gegužės 20 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vyks susitikimas su prof. Vytautu Landsbergiu meno, kultūros lauke.

Yra kriterijai, pagal kuriuos vertiname ką tik sutiktą arba žinomą žmogų. Klausome, ką jis kalba, kaip kalba, o svarbiausia – kokie jo darbai.

Prof. Vytautui Landsbergiui pritaikyti kokį nors kriterijų būtų sunku. Jis daugialypis, daugiaplanis. Ir tai ateina iš jo genties. Senelis Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis jau XIX a. pabaigoje, o ypač XX a. pradžioje buvo su tais, kurie aktyviai veikė po spaudos atgavimo Vilniuje. Prisidėjo prie lietuviško laikraščio „Vilniaus žinios“ steigimo, lietuviško teatro kūrimo, kūrė tekstus, libretus ir pats vaidino, dainavo. Pastaruoju metu apie tai daug rašyta kultūros spaudoje.

Toks pat aktyvus buvo ir kitas senelis – žymus kalbininkas, lietuvių kalbos normintojas Jonas Jablonskis.

Juk šitie jų darbai, didžiulės pastangos ypač Vilniuje, buvo labai reikšmingi netrukus atgimsiančiai Lietuvos valstybei. Tai ne tik giminės, bet ir valstybės biografija.

Profesorius V.Landsbergis su jais nesusitiko, bet estafetė buvo perduota per tėvą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį, žymų architektą.

Po pokario, po dešimtmečio rezistencijos, tvyrant marksizmo-leninizmo tvaikui veikiant buldozeriniam ateizmui, žmonėms labai reikėjo kažkokių ženklų, kažko tikresnio, kad būtų galima gyventi ir turėti viltį. Todėl V.Landsbergiui fortepijono nepakako, jis jau septintajame dešimtmetyje ėmėsi mūsų genijaus M. K. Čiurlionio. Taip radosi dešimtys straipsnių, leidinių lietuvių, lenkų, rusų,vokiečių, anglų, japonų kalbomis. Ir kitų kraštų žmonės rašiusieji apie M.K. Čiurlionį rėmėsi V. Landsbergio tyrinėjimais.

Buvo Č. Sasnauskas, J. Naujalis ir kiti.

Vis dėlto svarbiausioji misija –Čiurlionijana.

Vakaro metu gal bus prisiliesta prie fluxus, jo žinomų bičiulių Jono Meko, Jurgio Mačiūno. Išgirsime profesorių skaitantį savo poeziją, o aktorių R. Bagdzevičių – ir prozą. Juk profesorius dviejų kūrybinių rašytojų ir kompozitorių sąjungų narys.

O jo bibliografija – per šimtą knygų.

Na, žinoma, ir muzika. Juk ji – sąmoningos veiklos pradžia. Fortepijonas ir profesorius neišskiriami! Net tomis lemtingomis kovo ir sausio dienomis. Gal tai ir padėjo ištverti…

Tą vakarą dainuos tarptautinių konkursų laureatas choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio, skambės profesoriaus Donato Katkaus vadovaujamo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro muzika. Profesorių V. Landsbergį kalbins Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Įėjimas laisvas, pradžia – 19 val.
Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius).
Vakaro rengėjas Irenijus Aloyzas Šmidtas

Mocarto detektyvas: Tikroji Requiem istorija

MOZARTO DETEKTYVAS: TIKROJI REQUIEM ISTORIJA

Koncertas rengiamas kartu su VšĮ ARTIS OPERA

Solistai: JOANA GEDMINTAITĖ (sopranas)
KAROLINA GLINSKAITĖ (mecosopranas)
KĘSTUTIS ALČAUSKIS (tenoras)
EGIDIJUS DAUSKURDIS (bosas)
Kamerinis choras AIDIJA (vad. Romualdas Gražinis)
Vilniaus miesto savivaldybės ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS
Dirigentas DONATAS KATKUS
Idėjos autorė ir režisierė JŪRATĖ VANSK
Instaliacijos autorius ALGIS KASPARAVIČIUS

Apie vieną žymiausių W. A. Mozarto kūrinių – „Requiem” dar ir šiandien sklando legendos. Ko gero, kiekvienas žino istorijas apie Salieri pakištus nuodus, apie juodai apsirengusį nepažįstamąjį, užsakiusį gedulingąją kompoziciją, apie Mozarto išgąstį ir blogas nuojautas po jo apsilankymo…

Kas buvo keistasis lankytojas, kodėl Mozartas nepabaigė savo kūrinio, kodėl jo žmona šį faktą slėpė?

Painią istoriją Jūsų akivaizdoje išpainios ir pirmą kartą Lietuvoje originalią „Requiem” versiją atliks jungtinės atlikėjų pajėgos, vadovaujamos režisierės Jūratės Vansk.

Atlikėjų teigimu, tikroji kūrinio istorija neatsilieka nuo legendų ir yra verta žymiausių detektyvų rašytojų plunksnos…Pasiruoškite intriguojančiam vakarui!

Programoje W. A Mozarto Requiem d-moll, KV 626 (originali versija)

Mocarto detektyvas: Tikroji Requiem istorija. 2015 Kovo 19 d., ketvirtadienį, 19 val.
Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius).
Bilietų kainos 8.00 – 18.00 € (27.62 – 62.15 Lt).
Bilietus galima įsigyti bilietai.lt

Penktosios Gailių klano premijos įteikimo ceremonija

Penktoji Gailių klano premija bus įteikta JULIUI SASNAUSKUI OFM UŽ DIDŽIĄJĄ MAŽĄJĄ IR VISA KITA
Giriamąjį žodį tars dr. Vytautas Ališauskas
Ceremonijai vadovaus Ridas Jasiulionis
Ceremonijoje dalyvaus choras Aidija

Penktosios Gailių klano premijos įteikimo ceremonija 2015 m. kovo 3 d., 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilnius). Renginys nemokamas.

Paskaita-koncertas “Symphonia Sacra III”

Savo 25-metį ką tik paminėjęs kamerinis choras „Aidija“ kviečia praleisti popietę su įspūdingiausia baroko muzika. Šeštadienį, vasario 7 d., Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje vyks dar viena paskaita-koncertas, kuri užbaigs kelionę po šią paskutinę didžiąją krikščioniško tikėjimo persmelktą epochą. Choro „Aidija“ ir senosios muzikos ansamblio „Affectus“ atliekamą barokinę muziką papildys žinios, kuriomis pasidalins dr. Jonas Vilimas.

Didžiausius šedevrus pasauliui baroko epocha padovanojo XVIII a. pirmoje pusėje ir viduryje. Daug kas sutinka, kad būtent šiuo – paskutiniuoju epochos periodu sakralinė muzika pasiekia didžiausią dieviškąjį didingumą. Kaip tik tada J. S. Bachas sukuria savo opus magnum — didžiąsias Mišias h-moll — kūrinį, kurį rašė daugiau kaip dvidešimt metų, nesitikėdamas už tai gauti nė skatiko. Būtent šiuo laikotarpiu ir G. F. Händelis sukuria savo garsiausias oratorijas, kurios vainikavo šio žanro raidą ir tapo didžiausiu pavyzdžiu jo ateities kūrėjams. O polifonija – baroko muzikinės kalbos šerdis – pasiekia pačias išbaigčiausias formas, perteikiančias tai, ką ne visuomet galima išreikšti žodžiais.

Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami patys tuo įsitikinti ir susipažinti su svarbiausiais šio istorinio laikotarpio sakralinės muzikos momentais bei garsiausių autorių — J. S. Bacho ir G. F. Händelio – kūriniais.

Dalyviai:
kamerinis choras „Aidija“, vadovas Romualdas Gražinis
senosios muzikos ansamblis „Affectus“, vadovas Vytenis Giknius
V. Karpovičiūtė (sopranas)
U. Dičiūnas (obojus)

Programoje:
J. S. Bach Kyrie ir Gloria iš Missa in G
J. S. Bach fragmentai iš didžiojo moteto „Jesu meine Freude“
G. F. Haendel Sonata fleitai (fleita, Basso continuo)
Dalys iš G. F. Haendelio oratorijos „Messiah“:
„And the glory of the Lord“,
„For unto us a child is born“
„Pifa“
„Alleluia“
„I know that my redeemer liveth“

Paskaita-koncertas „Symphonia Sacra III“ 2015 m. vasario 7 d., 15 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius). Bilietų kaina – 7 EUR, senjorams ir studentams – 5 EUR. Bilietus galima įsigyti muziejaus kasose.

Paskaita-koncertas “Symphonia Sacra II”

Šioje paskaitoje-koncerte toliau plėtojama išskirtinės baroko epochos, trukusios beveik porą šimtmečių, bažnytinės muzikos tema. Dar XVI amžiaus pabaigoje ir XVII amžiaus pradžioje atrastas naujoviškas žodžio ir muzikinio garso ryšys, naujos išraiškos ir kompozicinės technikos priemonės per XVII šimtmetį išsiskleidžia visu grožiu, pagimdo tikrus šedevrus ir atveria kelius vieniems didžiausių XVIII amžiaus muzikos kūrėjų. Suskamba kūriniai ir melodijos, kurias šių dienų banalia fraze apibūdintume kaip „visų laikų geriausi“, pavyzdžiui, Johanno Pachelbelio „Kanonas“. Tad šiame susitikime toliau studijuosime XVIII amžiaus I pusės bažnytinės muzikos ypatybes, kalbėsime apie iškiliausius jos kūrėjus – be minėto J. Pachelbelio, du garsius to meto liuteronų muzikus Georgą Philippą Telemanną ir Johanną Sebastianą Bachą, katalikų kunigą ir tikrą smuiko virtuozą Antonio Vivaldi.

Atlikėjai:

Kamerinis choras “Aidija”

Virginija Karpovičiūtė (sopranas),
Eglė Čičinskaitė (mecosopranas),
Justas Morkūnas (tenoras),
Regimantas Mažulis (baritonas)

Senosios muzikos ansamblis “Affectus”

Ugnius Dičiūnas (obojus),
Arnoldas Gurinavičius (kontrabosas),
Lukas Sarpalius (anglų ragas),
Artūras Mikoliūnas (fagotas)

Programoje:
J. Pachelbel
G. Ph. Telemann
J. S. Bach
A. Vivaldi

Paskaitą skaitys Dr. Jonas Vilimas

Kviečiame 2014 m. gruodžio 20 d. 15 h į Bažnytinio paveldo muziejų.

Renginio vieta: Bažnytinio paveldo muziejus, Šv. Mykolo g. 9, Vilnius
Bilietų kainos: 15 Lt, senjorams ir studentams – 10 Lt.

Paskaita-koncertas “Symphonia Sacra”

Renesanso siekis atgaivinti antikinio meno idealus davė netikėtą rezultatą jau baroko pradžioje, kada buvo naujai atrastas antikinis teatras. Bandymas jį atgaivinti atvedė prie naujo žanro – operos gimimo. To ištakos, o kartu ir pasekmė buvo pirmiausia naujo žodžio ir melodijos santykio paieškos. Jos pagimdė naujas, nelauktas, neįtikėtinai vaisingas ir nepaprastai prasmingas muzikines išraiškas. Paprastas techninis muzikologijos terminas „barokinė monodija“ palyginti menkai teatspindi tą nepaprastai išraiškingą ir semantiškai turtingą muzikinę kalbą. Ji neilgai trukus tapo kone visuotine visos Europos muzikos kalba. Visiškai dėsningai suradusi kelią ir į Bažnyčią, ji čia užėmė garbingą vietą ir atvėrė naujus kelius. Būtent Bažnyčioje buvo iki galo suvokta naujosios muzikinės kalbos gelmė ir suprasta, kad ją įvardyti reikėtų jau kitaip. Taigi XVII pradžioje gimsta naujas pavadinimas, kartu reiškiantis naują žanrą, kurio tikslas – kalbėti apie šventus dalykus šventoje erdvėje, ne tik prisiliesti, bet ir praskleisti dieviško šventumo skraistę, – tai „šventoji simfonija“, lot. symphonia sacra. Ši naujoji simfonija, plėtojama per visą XVII šimtmetį, išaugo iki didingų oratorijų ir kiek nuosaikesnių kantatų. Šventosios simfonijos išpopuliarėjo ir kitų žanrų kūryboje, neretai peržengdamos konfesijos ribas.

Taigi šiame „Aidijos“ koncerte-paskaitoje pasinersime į naujas šventumo muzikoje paieškas, kaip jas perteikė vokiečių liuteronas Heinrich Schütz, anglikonas Henry Purcell, katalikai italas Giovanni Gabrieli, prancūzas Marc-Antoine Charpentier ir lenkas Grzegorz Gerwazy Gorczycki.

Kviečiame 2014 m. lapkričio 22 d. 16 h į Bažnytinio paveldo muziejų.

Renginio vieta: Bažnytinio paveldo muziejus, Šv. Mykolo g. 9, Vilnius
Bilietų kainos: 15 Lt, senjorams ir studentams – 10 Lt.