Vytautas Landsbergis. Kūryba, kultūra ir ne tik…

Gegužės 20 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vyks susitikimas su prof. Vytautu Landsbergiu meno, kultūros lauke.

Yra kriterijai, pagal kuriuos vertiname ką tik sutiktą arba žinomą žmogų. Klausome, ką jis kalba, kaip kalba, o svarbiausia – kokie jo darbai.

Prof. Vytautui Landsbergiui pritaikyti kokį nors kriterijų būtų sunku. Jis daugialypis, daugiaplanis. Ir tai ateina iš jo genties. Senelis Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis jau XIX a. pabaigoje, o ypač XX a. pradžioje buvo su tais, kurie aktyviai veikė po spaudos atgavimo Vilniuje. Prisidėjo prie lietuviško laikraščio „Vilniaus žinios“ steigimo, lietuviško teatro kūrimo, kūrė tekstus, libretus ir pats vaidino, dainavo. Pastaruoju metu apie tai daug rašyta kultūros spaudoje.

Toks pat aktyvus buvo ir kitas senelis – žymus kalbininkas, lietuvių kalbos normintojas Jonas Jablonskis.

Juk šitie jų darbai, didžiulės pastangos ypač Vilniuje, buvo labai reikšmingi netrukus atgimsiančiai Lietuvos valstybei. Tai ne tik giminės, bet ir valstybės biografija.

Profesorius V.Landsbergis su jais nesusitiko, bet estafetė buvo perduota per tėvą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį, žymų architektą.

Po pokario, po dešimtmečio rezistencijos, tvyrant marksizmo-leninizmo tvaikui veikiant buldozeriniam ateizmui, žmonėms labai reikėjo kažkokių ženklų, kažko tikresnio, kad būtų galima gyventi ir turėti viltį. Todėl V.Landsbergiui fortepijono nepakako, jis jau septintajame dešimtmetyje ėmėsi mūsų genijaus M. K. Čiurlionio. Taip radosi dešimtys straipsnių, leidinių lietuvių, lenkų, rusų,vokiečių, anglų, japonų kalbomis. Ir kitų kraštų žmonės rašiusieji apie M.K. Čiurlionį rėmėsi V. Landsbergio tyrinėjimais.

Buvo Č. Sasnauskas, J. Naujalis ir kiti.

Vis dėlto svarbiausioji misija –Čiurlionijana.

Vakaro metu gal bus prisiliesta prie fluxus, jo žinomų bičiulių Jono Meko, Jurgio Mačiūno. Išgirsime profesorių skaitantį savo poeziją, o aktorių R. Bagdzevičių – ir prozą. Juk profesorius dviejų kūrybinių rašytojų ir kompozitorių sąjungų narys.

O jo bibliografija – per šimtą knygų.

Na, žinoma, ir muzika. Juk ji – sąmoningos veiklos pradžia. Fortepijonas ir profesorius neišskiriami! Net tomis lemtingomis kovo ir sausio dienomis. Gal tai ir padėjo ištverti…

Tą vakarą dainuos tarptautinių konkursų laureatas choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio, skambės profesoriaus Donato Katkaus vadovaujamo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro muzika. Profesorių V. Landsbergį kalbins Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Įėjimas laisvas, pradžia – 19 val.
Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius).
Vakaro rengėjas Irenijus Aloyzas Šmidtas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *